Penktasis Lietuvos J. Gudavičiaus muzikos konkursas „Kur giria žaliuoja“

„Kur giria žaliuoja, ten mano namai…“ – žodžiai, kuriais prasideda visiems muzikos mylėtojams gerai žinoma daina, be kurios neįsivaizduojama nė viena Dainų šventė. Šias eilutes parašė Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis, o jas įkvėpė kompozitoriaus Juozo Gudavičiaus sukurta muzika. Gražiausius žodžius bei garsus sudėję į šį kūrinį, jie nė nenumanė, kad po kelių dešimtmečių jis ne tik įkvėps lietuvius sunkiausiais laikais, bet ir taps tradicinio renginio atspirtimi. 2021 m. lapkričio 7 d. jau penktąjį kartą įvyko Paįstrio kultūros centro organizuojamas Lietuvos J. Gudavičiaus muzikos konkursas „Kur giria žaliuoja“, skirtas pagerbti Panevėžio rajone gyvenusiam ir kūrusiam kompozitoriui.

„Parimęs prie vargonų Paįstrio Švč. Mergelės Marijos Globos bažnyčioje kompozitorius J. Gudavičius paskutiniais gyvenimo metais į darną dėliojo natas, dainuoti telkė vietos žmones, kūrė muziką, taip prisidėjo prie šio krašto garsinimo. Dabar mūsų eilė puoselėti jo atminimą ir ateities kartoms perduoti žinią apie šios iškilios asmenybės nuopelnus bei indėlį į kultūrą. Mažai kompozitorių ir dabar muziką kuria orkestrams, tad turime branginti šio žmogaus darbus“, – sako Paįstrio kultūros centro direktorė Daiva Kiršgalvienė.

J. Gudavičius rinko ir harmonizavo lietuvių liaudies dainas, rašė straipsnius įvairiais muzikos klausimais, dalyvavo draugijos „Daina“ veikloje, išugdė daug gerų muzikantų, kapelmeisterių, vargonininkų ir muzikos mokytojų. Sukūrė 72 dainas, 51 giesmę, 3 mišias, 46 kūrinius pučiamųjų orkestrui ir 6 kūrinius fortepijonui.

Dalį kompozitoriaus kūrinių buvo galima išgirsti sekmadienį Paįstrio kultūros centro Bernatonių padalinio salėje vykusiame Lietuvos J. Gudavičiaus muzikos konkurse „Kur giria žaliuoja“. Tai unikalus renginys Lietuvoje, nes toje pačioje scenoje tą pačia dieną pasirodo į konkursą atvykę chorai ir orkestrai. Be Lietuvos Dainų šventės, vargiai ar šalyje tokio mąsto renginių dar tektų aplankyti.

„Tai didelė atsakomybė, tačiau suprantame, kad ne tik pavieniams atlikėjams ar kolektyvams reikia pasivaržyti tarpusavyje. Azarto ugnelė skatina stengtis, tobulėti, tad šią galimybę norime suteikti ir chorams bei pučiamųjų instrumentų orkestrams“, – atvirauja D. Kiršgalvienė.

Penktą kartą vykusiame konkurse dalyvavo trys chorai ir šeši orkestrai. Orkestrų kategorijoje pirmoji vieta, komisijos sprendimu, teko Kauno rajono Garliavos kultūros ir sporto centro kameriniam chorui „C.re.do“ (vadovas Dainius Druskis), antroji – Biržų kultūros centro kameriniam chorui „Viktorija“ (vadovė Viktorija Morkūnienė), trečioji – Vilniaus kameriniam Santaros klinikų mišriam chorui (vadovė Gabrielė Rastenytė-Mališauskienė).

Geriausiai J. Gudavičiaus kūrinį atliko ir padėką už tai atsiėmė Vilniaus kamerinis Santaros klinikų mišrus choras (vadovė Gabrielė Rastenytė-Mališauskienė).

Orkestrų kategorijoje konkurencija buvo gerokai didesnė. Padėkas iš renginio organizatorių ir komisijos narių atsiėmė Panevėžio rajono Paįstrio kultūros centro pučiamųjų instrumentų orkestras „Dūdorėliai“ (vadovas Andrius Gudas), Pasvalio kultūros centro orkestras „Parnauji“ (vadovas Pranas Dapšauskas), Vilniaus rajono JD Brass Band „Pavilnys“ (vadovas Jurgis Dapšauskas). Ant geriausiai pasirodžiusių pakylos lipo Panevėžio rajono Smilgių kultūros centro Perekšlių padalinio varinių pučiamųjų instrumentų orkestras „Saulutė“ (vadovė Ligita Bilevičienė), užėmęs trečią vietą. Susumavus balus, antroji vieta atiteko Pasvalio kultūros centro Pajiešmenių skyriaus jaunųjų pūtikų orketrui „Pajiešmenių T Brass“ (vadovas Audrius Baronas), kurie taip pat pripažinti geriausiai atlikę J. Gudavičiaus kūrinį. Pirmosios vietos nominaciją bei sveikinimo žodžius jau ne pirmus metus šiame konkurse susižėrė Panevėžio rajono Šilagalio kultūros centro pučiamųjų instrumentų orkestras Brass Band „Sklepučini“ (vadovas Vilmantas Vapsva).

Orkestrų ir chorų pasirodymus vertino komisija: Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistas Remigijus Vilys, Panevėžio muzikos mokyklos mokytoja metodininkė Sandra Baronienė, dirigentė Gintarė Barisaitė-Mitkuvienė ir Šiaulių Dainų progimnazijos varinių pučiamųjų instrumentų orkestro „Dainai” vadovas Anatolijus Kavaliauskis.

Lapkritis – mėnuo, kai kompozitorius iškeliavo anapilin, todėl renginys ir organizuojamas šį metą. Prieš 82 metus išėjęs kompozitorius pagerbtas ne tik konkursu. Dienos programą koncertu Paįstrio Švč. Mergelės Marijos Globos bažnyčioje, kur J. Gudavičius kitados vargonavo, pradėjo trombonininkų kvarteto „Glissando“. Baigiamasis renginys su Šv. Kristoforo kvartetu ir maestro Donatu Katkumi vyko Paįstrio kultūros centre, pastate, kur žymiam kraštiečiui J. Gudavičiui teko gyventi, sukurti šeimą.

„Paįstryje liko daug šio žmogaus atminimo ženklų, brangių vietų. Jas kartais dar aplanko jo duktė poetė Regina Algė Gudavičiūtė ir kiti artimieji. Tačiau mes žinome, kad dirbdami kultūros centre esame arčiausiai kompozitoriaus palikimo ir jo atminimo visuomenėje išsaugojimo, todėl tikimės –muzikos konkurso „Kur giria žaliuoja“ tradicija dar ilgai nenutrūks“, – sako D. Kiršgalvienė.

Daugiau renginio nuotraukų, kurių autorius Žydrūnas Račkauskas, rasite paspaudę nuorodą: https://www.facebook.com/media/set?vanity=PaistrioKulturosCentras&set=a.1789672461217310 

Paįstrio kultūros centro Daukniūnų padalinio vadovė Arneta Matuzevičiūtė