„Iš visų kraštų sugrįžkim į gimtinę“: Paįstrys šventė Onines ir kraštiečių susibūrimą

Paįstryje liepos pabaiga kasmet tampa ypatinga. Į Šv. Onos atlaidus ir tradicinę kraštiečių šventę „Iš visų kraštų sugrįžkim į gimtinę“ susirenka ne tik vietos žmonės, bet ir tie, kurie seniai išsibarstę po Lietuvą ar užsienį. Tai metas, kai kaimas prisipildo balsų, prisiminimų, šypsenų ir bendrystės.

Vakaras, kupinas šventinių akcentų

Šventei ruošiamasi iš anksto. Kraštiečių klubas „Ąžuolas“, veikiantis nuo 1988-ųjų, kartu su bendruomene puošia aplinką, pina vainikus, kuria edukacijų programas. Šiemet šventė buvo skirta rašytojos Julijos Žymantienės-Žemaitės 180-osioms gimimo metinėms – tad žmonės atėjo pasipuošę tautiniais akcentais ar bent senovine skara, taip pagerbdami rašytojos atminimą.

Į šventės vietą šeštadienio pavakarę visi sugužėjo iškilminga eisena: lydimi vėliavų bei muzikos. Miško prieglobstyje laukė gėlėmis papuošta erdvė ir unikali senovinių skarelių ekspozicija. Čia skambėjo muzika, laukė varžytuvės, kurias rengė mokytojas Vytautas Gutauskas, vyko šachmatų ir šaškių turnyrai, įvairios edukacijos – nuo juostų pynimo iki molio lipdymo. Dalyvavusioms Onoms galvos papuoštos  ąžuoliniais vainikais, jas sveikino ir Seimo narė Modesta Petrauskaitė.

Šventė tapo proga pagerbti ir išskirtinius krašto žmones. „Gražiausios sodybos 2025“ savininkais paskelbti Marius ir Edita Karpiai, Krikščiūnų šeima pripažinta krašto ambasadoriais, o nominacija „Paįstrio krašto šviesuolis“ įteikta net 18 metų bendruomenei vadovavusiam Rimantui Praniui. 

 „Labai malonu, ačiū. Gerai pažįstate mane, ką organizavau, kuo rūpinausi. Dėkoju už šią nominaciją“, – kukliai sakė R. Pranys.

Scenoje pasirodė vietos meno mėgėjų kolektyvai, Platelių folkloro ansamblis, profesionalūs atlikėjai. Buvo surengtas tradicinis valgių konkursas, netrūko prekybininkų suvenyrais bei kulinariniais gaminiais. O bibliotekoje atidaryta kraštotyrininko Bronislovo Mažylio parengta paroda „Iš Paįstrio krašto praeities“.

Tradicija, perduodama iš kartos į kartą 

Vienas svarbiausių šventės akcentų – laikraščio „Paįstrietis“ pristatymas. Leidinys, pirmą kartą pasirodęs dar 1999 m., šiemet pasirodė pažymėtas 28 numeriu. Jo puslapiuose telpa krašto istorijos, vietos žmonių prisiminimai, poezija, jaunų autorių kūryba. Šiemet padėkos-sveikinimo žodį tarė buvęs Paįstriečių klubo  „Ąžuolas“ prezidentas Petras Knizikevičius, prisiminęs žurnalistės Nijolės Baužytės žodžius: „O žinote, jie dar ir laikraštį leidžia. Šiandien „Paįstrietis“ – jau nebe tik laikraštis, o gyva krašto atmintis.”

Leidinio siela – Paįstrio kultūros centro direktorė Daiva Kiršgalvienė, telkianti kūrybinę komandą. Šiemet laikraščio redaktorės atsakomybę perėmė jauna paįstrietė Eglė Bagdonaitė, studijuojanti leidybą Vilniuje. 

„Būti „Paįstriečio“ redaktore man reiškia kurti tiltą tarp žmonių, jų prisiminimų, idėjų ir istorijų“, – sako Eglė. 

Ji leidiniui įnešė jaunatviško vėjo, pristatė rubriką „Jaunoji karta“ ir tiki, kad laikraštis dar ilgai telks bendruomenę.

Šventė „Iš visų kraštų sugrįžkim į gimtinę“ ir laikraštis „Paįstrietis“ – tarsi du vienas kitą papildantys susitikimo ir saugojimo simboliai. Viena šventinė diena suburia žmones gyvam bendravimui, o kitas, jau popierinis susitikimas – išliekantis visiems metams. Ir abu jie liudija vieną: Paįstrys gyvas tol, kol jo žmonės grįžta, kuria ir dalinasi.

Susitikimai šventoriuje 

Liepos 27 d.  Paįstrys pasitiko Šv. Onos atlaidus. Tai ypatinga diena, nes tik kartą per metus Paįstrio Švč. Mergelės Marijos Globos bažnyčios altoriuje įstatomas Šv. Onos paveikslas. Šv. Mišias aukojo svečias kunigas Saulius Filipavičius iš Troškūnų, giedojo vietos choras, vadovaujamas vargonininkės Dalios Garbačiauskienės. Bažnyčia buvo pilnutėlė – vietiniai, sugrįžę kraštiečiai, svečiai iš Panevėžio ir kitų miestų. Po Mišių žmonės neskubėjo skirstytis. 

Paįstrio kultūros centro Daukniūnų padalinio vadovė Arneta Spaičė

Nuotraukų autorius Gintaras Lukoševičius