Padėkos vakaras ,,Prisiminki dainą ir mane“

Ar kada pagalvojate, kad žmogaus gyvenimas gali būti matuojamas… muzikos garsais.
Gyvenimo ratą sukdami atgal pasitikome išeinančiai iš darbo meno vadovei Liudvikai Strazdienei skirtą padėkos vakarą.
Sugužėjo ansamblio moterys, atėjo bičiuliai ir bendradarbiai, kultūros centro vadovai ir darbuotojai, atvyko kultūros skyriaus darbuotojai nešini glėbius gėlių ir mintyse paslėptų nuoširdžių padėkos žodžių jai už įdėtą darbą.
Liudvika atvėrė duris pasitempusi, žvali, saikingai suderinti drabužiai, papuošalai – visa tai byloja apie pagarbą ją supantiems žmonėms. Savimi pasitikinčio žmogaus laikysena, duslus balsas.
Tokia ji. Kad ir į kokias gyvenimo bangas buvo pakliuvusi, Liudvika neištižo. Prisipažinsiu, laukiau jos ašarų, kai kalbėjo apie sūnaus mirtį, bet veidas tuo metu suspindo amžina, bet nežemiška meile.
Koks atradimas, kai vaikščiodama nuo lango iki lango tramdė savo skausmą daugiau nei metus – beldimas į duris. Šilų kultūros darbuotoja Staselė Bielskienė atėjo su nuoširdžiu prašymu padėti parengti kolektyvą konkursui. Daug dvejota, pasverta ir ryžtasi. Nerimas ėmė rimti. Vėliau darbas Bernatoniuose. Subūrusi kolektyvą gana greitai ėmė skinti laurus, ir tai kolektyvą iškėlė tiek rajone, tiek šalyje į aukštumas. Laimėtas keletą kartų Didysis prizas, nesuskaičiuojami kartai pirmųjų vietų, sukaupti tomai diplomų ir padėkų, aplankyti beveik visi didieji Lietuvos miestai ir kaimai su koncertine programa. Šitą kolektyvą žinojo muziką suprantantys vadovai, su ja konsultavosi, kvietė į šventes didelėse žiūrovų salėse. Ne paslaptis, kad konkursų išgyvenimus lydėjo stiprus vidaus jaudulys, bet jokių atgailavimų, mušimosi į krūtinę, savęs plakimo.
Tai nuoseklaus, kruopštaus ir profesionalaus darbo vaisius. Dėkingi tie, kurie turėjo tiesioginį ryšį su jos darbu.
Man rodės, Liudvika, brandaus rudens akimis žvelgdama į praeitį, myli savo gyvenimą ir save tame gyvenime. Jis yra toks, koks yra…

Nuotraukų galeriją galite rasti čia

Bernatonių padalinio vadovė kultūrinei veiklai Rėda Ona Manikienė