„Baltijos kelio žmonės“ rinkosi Piniavoje

Prieš tris dešimtmečius Piniava kartu su Panevėžiu suvaidino ryškų vaidmenį brėžiant Baltijos kelio žemėlapį, būtent dėl šios priežasties birželio 23-iąją šioje vietoje įvyko iškilmingas vakaro koncertas.

Susirinkusieji rankose spaudė nedideles trispalves, išsidalinę įvairiaspalvius balionus stojo į gyvą paveikslą – Estijos, Latvijos ir Lietuvos vėliavų rikiuotes, kurias iš viršaus fiksavo dronas.

„Išdalinome daugiau nei 600 balionų. Labai džiugu, kad idėją palaikė ir prie įgyvendinimo prisidėjo kiekvienas šventės dalyvis. Tokio, tris Baltijos valstybes vienijančio gyvo paveikslo, Panevėžio apylinkėse dar neteko sutikti“, – pastebi renginio „Baltijos kelio žmonės“ režisierė, Paįstrio kultūros centro direktorė Daiva Kiršgalvienė.

Užfiksavus gyvąjį pavaikslą renginio vedėjai Agnė Šablinskienė ir Konstantinas Murauskas kvietė grįžti  prie kardeliais puoštos scenos, kur skambėjo muzikiniai kūriniai, sukosi tautinių šokių šokėjos.

Vyko Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro mišrus choro ,,Ventus“ (vad. Hana Mockienė), skrabalininko tautodailinko, mokytojo Egidijaus Impolio, Kėdainių rajono Truskavos ir Paįstrio kultūros centrų liaudiškų šokių grupės „Vermenėlė“ ir „Verbelė“ ( vad. Nijolė Vidžiūtė), Panevėžio šokių grupės ,,FIVA‘‘ (vad. Ugnė Zanevičiūtė –Audejeva), grupių „Laimingu būti lengva“ ir „Vairas“ pasirodymai.

Baltijos kelio 30-mečiui paminėti skirtame renginyje suskambo ir premjera. Panevėžio rajono Naujamiesčio kultūros centro-dailės galerijos jungtinis varinių pučiamųjų instrumentų orkestras „Aukštyn“ pirmą kartą atliko kompozitoriaus Kazio Daugėlos sukurtą Husarų maršą.

„Kūrinys laukė metus, kol galiausiai išvydo dienos šviesą, – atviravo kompozitorius K.Daugėla. – Jį parašiau Remigijaus Vilio prašymų, mat Panevėžio krašte kitados būta labai daug husarų. Džiaugiuosi, kad savaitę iki Baltijos kelio renginio vyko tarptautinė orkestrantų stovykla, kurioje ir buvo pasiruošta pasirodymui.“

Norintieji dar galėjo prisijungti prie Tiltagalių kultūros centro Geležių padalinio inicijuoto, Jovitos Barolienės kuruojamo Nepriklausomybės šaliko mezgimo. Lietuvišką trispalvę megztą juostą penktadienį papuošė ir likusių dviejų Baltijos šalių vėliavos spalvos.

„Latviai patys atvyko ir prieš porą dienų pridūrė prie šaliko savąją vėliavą, o štai estams mes šiek tiek pagelėjome“, – sakė J.Barolienė.

Sveikinimo žodį tarė Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis, Lietuvos Respublikos Seimo nariai Guoda Burokienė ir Petras Nevulis, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Viceministrė mokslų daktarė Ingrida Veliutė.

Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras į šventę atvyko ne tik pats, bet pasirūpino, kad ir dar pora šimtų šiauliečių grįžtų prie prieš tris dešimtmečius gyva žmonių grandine nuvilnijusios automagistralės.

Piniava penktadienio vakarą tapo trijų Baltijos valstybių šventės dalimi – virš galvų skraidė lėktuvai, autostrada riedėdami signalizavo automobiliai, o pro šalį Estijos link judantys, 650 kilometrų įveikti pasiryžę stojo maratonininkai bei neįgalieji.

„Ačiū, kad šį vakarą esate Piniavoje ir visi kartu, kaip prieš tris dešimtmečius, galime jausti tą vienybės jausmą, atvedusi mus į nepriklausomybę“, – susirinkusius sveikino gyventojų bendruomenės „Piniava“ pirmininkas Zigmantas Babilas.

Šventę organizavo gyventojų bendruomenė „Piniava“ ir Paįstrio kultūros centras su Panevėžio rajono savivaldybės bei Lietuvos kariuomenės Mechanizuotų pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Karaliaus Mindaugo husarų bataliono pagalba.

Paįstrio kultūros centro Daukniūnų padalinio vadovė Arneta Matuzevičiūtė